Lavinamosios veiklos, užsiėmimai, būreliai ir pan. Puiku, kai kalbam apie mokyklinio amžiaus vaikus, dar ok, kai tai skirta ikimokyklinukams, bet mažiems vaikams ar kūdikiams..?
Neseniai dalinausi Magdos Gerber citata apie tas lenktynes, kas, ką išmoks greičiau ir kad "greičiau nereiškia geriau". Bet norisi daugiau apie tai pakalbėti, padiskutuoti.
Niekas nesudvejos, kad mūsų vakarietiška kultūra, apskritai, labai susitelkusi į pasiekimus, išmokimą, gebėjimus. Pasidaro nebesvarbu, koks žmogus tu esi, kaip elgiesi su kitais, bet vertinamas už tuos pasiekimus, kažkokius gebėjimus, išmokimus. Mokyklinukas vertinamas už dešimtukus, nors jo naktys kupinos nerimo, nemigos, dėl tų kontrolinių, ir baimės nuvilti tėvus, mokytojus. Ir kiek tame daug kaltės, kad neišmoko kažko taip, kaip kažkam reikėjo.. Savo praktikoje esu turėjusi tikrai nemažai klientų, kurie yra/buvo tie "šaunuoliai", egzaminų šimtukininkai, bet kokia jų psichinė sveikata, ar kam įdomu? Kokia to kaina ir kam visa tai?
Ir kas baisiausia man, kad kuo toliau, tuo anksčiau prasideda visas tas pasiekimų siekimas.. Jau iš kūdikių imama reikalauti kažkokių išmokimų, ne šiaip normalių pagal raidą gebėjimų, bet tų papildomų, mūsų sukonstruotų, integruotų ir kitaip sukimštų mokėjimų..
Mokymasis kaip toks yra visiškai natūralus dalykas ir vaikai šiaip visko išmoksta :) Stebėdami, kartodami, bandydami, tyrinėdami, eksperimentuodami. Tik pats atradęs, kad viena detalė netinka prie šitos, bet tinka prie kitos, per tūkstančius bandymų jis tikrai išmoksta ir supranta kodėl ir kaip tai veikia. Mūsų išmokyti tą detalę dėti tik prie kažkurios, deja nereiškia tikro išmokimo, supratimo, tai tiesiog aklas atkartojimas ir kartais pataikavimas mums, nes gi vaikai nori mums įtikti. "Mokydami" kaip reikia žaisti, elgtis, daryti, statyti, paimti, nuimti, įdėti, pasukti, įkišti, uždengti, pakelti ir tt ir tt mes atimame galimybę jiems mokytis patiems, MOKYTIS KAIP REIKIA MOKYTIS.
Juk pirmiausia reikia suprasti, kaip apskritai veikia mokymosi procesas, tik paskui jį galima kažkaip pakreipti.
Aš tikrai manau, kad jokios lavinamosios veiklos, užsiėmimai, grupės ir dar kažkas neišlavins ir neišmokys vaiko, taip, kaip jis išmoktų dalykų tiesiog būdamas saugioje erdvėje ir turėdamas galimybę viską bandyti pats, daryti taip, kaip jis nori, kaip jam gaunasi, eksperimentuoti, tyrinėti, ir galiausiai suprasti, kaip kažkas veikia.
Taigi, mamos, atsipalaiduokit, jei kartais kyla minčių, kad per mažai savo vaiką "lavinate", nes prascrolinus soc tinklus tikrai gali kilti tokių minčių :D Nenuvertinkim savo mažųjų ir neatimkime galimybės mokytis patiems, nenumalšinkime noro mokytis. Mokytis, kaip reikia mokytis ir pažinti pasaulį per SAVO patirtis ir visus 5 pojūčius ;)
Comments