Ką reiškia dirbti, grįžti į darbus, ar pradėti dirbti kažką naujo, kai esi mama. Karjera ir radimas joje savęs yra vienas iš gyvenimo aspektų, kurį patiriame kiekvienas. Net gi vienas diagnostinių kriterijų socialiai adaptyviai asmenybei yra jos gebėjimas dirbti. Kartais darbas yra tiesiog pajamų šaltinis, kartais pavyksta dirbti tai, kas patinka ir tame randama daugiau prasmės nei vien pajamos, tai tarsi išpildymas savęs. Būna, kad žmogus negali gyventi be darbo, nes jis tampa jo gyvenimu, neatsiejama kasdienybės dalis. Dirbti pradedame dažniausiai būdami vieni (be vaikų) ir tame gyvenimo etape, kai naivumas ir noras pakeisti pasaulį toks stiprus, kai motyvacijos daugiau nei baimės (nors visaip būna, bet čia ne apie tai :)Karjera ir darbinės patirtys tampa pagrindiniu mūsų gyvenimo centru, jame praleidžiame didžiąją dalį savo būdravimo laiko, ten sužinome apie save daug naujų dalykų, ten išgyvename daug emocinių situacijų, tiek džiugių, tiek sunkių. O kai tampi mama, visa tai taip akimirksniu pasitraukia į nežinia kelintą planą, buvęs kone svarbiausias užsiėmimas gyvenime tampa visai nebeaktualus. Tad kaip, kokiu būdu ten grįžti, kai jis tapo toks tolimas? Kaip prisijaukinti jį atgal? Kodėl tiek daug mamų, įskaitant ir mane renkasi trečius metus būti su vaikučių, o ne grįžti į darbą? Neatsakysiu į šiuos klausimus taip paprastai, nes tam įtakos turi galybė faktorių. Bet galiu kalbėti apie save ir manau, kad motinystės patirtis tikrai parodo, kad čia irgi yra labai svarbus "darbas" - auginti žmogų, kad jame atrandame tikrąją pilnatvę ir idealu būtų to nenutraukti tiesiog kai vaikui sueina dveji :) Ech, mūsų visuomenė vis tik nėra pritaikyta natūraliai motinystei... Bet mamų kūrybiškumas rasti būdų, kaip auginti natūraliai ir išlikti socialiai aktyviomis mane taip pat labai žavi. Motinystė tikriausiai ne vienai pažadino ar įžiebė ir verslumo ugnelę, kurios gal anksčiau ir nežinojo esant. Man patinka skaityti ir girdėti iš mamų, kurios imasi visai naujos veiklos motinystėje, nei dirbo anksčiau, asmeninius pasidalinimas. Na juk tikrai, dabar esame visai kitos nei buvome anksčiau, tad vargu ar norisi užsiimti tais dalykais, kurie tiko mums anksčiau. Dabar tai gali tieisog nebetikti vertybiškai, laiko ar atlygio atžvilgiu, ir viskas su tuo yra OK. Jeigu kyla pasipriešinimas ar nenoras grįžti ar dirbti buvusį darbą, gal jis tiesiog jums nebetinka :) Tikrai skatinu nebijoti ir klausyti savęs, atrasti kažką naujo, tai gali labai praturtinti jūsų gyvenimą. Ir nebūtinai tai kažkoks konkretus kitas darbas, gal tiesiog užsiėmimas, hobis, pomėgis. Viena mama net juokavo, kad visos mamos atranda rankdarbius iš naujo :)
Man labai patinka dirbti esant mama, dirbti sau, savo ritmu, prisitaikant prie vaiko poreikių ir kartu toliau išlikti aktyvia, veikia, savo asmeninių motyvų vedama judėti į priekį. Ir labai patinka dirbti su Egle <3
Žinoma, kad dirbti su mažu vaiku yra papildomas iššūkis, aišku, kad tai pareikalauja papildomų planavimo, organizavimo, derinimo įgūdžių, santykių išbandymų, bet labiausiai reikia pagalbos ir palaikymo iš aplinkos. Kartais tikrai atrodo, kad visko per daug, o kartais viskas taip gražiai dera tarpusavyje. Nors ir neturime tos natūralios bendruomenės, kaip mūsų protėviai, bet ir nuotoliniu būdu gaunamas emocinis palaikymas yra labai daug.Aš asmeniškai noriu padėkoti visoms sekančioms mūsų puslapį Natūrali Motinystė, jūsų širdelės padeda judėti į priekį tais sunkesniais momentais (ypač po ilgo miego nepritekliaus ir susikaupusių darbų skaičiaus), o kai vėl viskas stojasi į savas vėžias, esu tokia patenkinta savim ir džiaugiuosi, kad galiu dirbti tai, kas man patinka ir tinka šiuo metu, kai esu mama.
Kviečiu nelikti abejingais ir mus paremti, taip prisidėti prie mūsų darbų išpildymo :)
https://www.patreon.com/naturalimotinyste
Beatričė
Foto Tomas Terekas
Commentaires