Kas yra pakankama priežastis vaikui verkti? Kada ašaros pageidaujamos, suprantamos, o kada "nieko čia tokio"?
Dažnai pastebiu, kad daug kas linkę labai jautriai atliepti skausmo sukeltus jausmus. Nugriuvo, užsigavo, susitrenkė, tai tikrai atrodė skaudžiai, bėga kraujas ar matosi nubrozdinimas. Vaikas verkia ir tą verksmą gana lengva priimti, atlaikyti, guosti. O kartais vaikas užsigauna, na bet tikrai nedaug, tikrai nestipriai, o ašarų ir rėkimo vis tiek labai daug - "čia tik susinervino" arba "čia labiau išsigando nei užsigavo". Tarsi tai jau nėra pakankama priežastis vaikui verkti, o mums jo guosti?
Aš noriu atkreipti dėmesį, kad apskritai visiems emocinės žaizdos yra gerokai sudėtingesnės, nei fizinės, jos ir gyja ilgiau, ir jausmų sukelia daugiau, ir kaip mes į jas reaguojame palieka pėdsaką ilgam.
Ar pastebite, kad kartais mažamečiai net ir verkia kažkaip aštriau, ne taip greitai nurimsta, o kartais gana lengvai priima savo nugriuvimą ir greitai jį pamiršta? Tam pagrinde įtakos ir turi pati emocinė vaiko savijauta tuo metu, ne kiek fizinis užsigavimo lygis.
Paprastas pavyzdys, mokymasis važiuoti dviračiu. Pradžioje entuziazmo daug, nesėkmės ištoleruojamos lengvai, nes jei ir nukrenti, užsigauni, visa nauja patirtis stipresnė ir gana greitai dėmesys nukrypsta nuo fizinio skausmo. Ilgainiui atsiranda frustracija, kad vis kažkas neišeina, prisideda nuovargis, galbūt palaikymo stoka, 101 griuvimas, dar kažkokie kintamieji.. Ir galiausiai užtenka kad ir užkliūti už bortelio - drama didelė, ilga ir garsi.. nors rodos nieko gi neužsigavo, tik susinervino.
Bet gi ne mums reikia vertinti, kada čia jau galima verkti, o kada nėra dėl ko. Tikriausiai vaiko verksmas yra pakankamas įrodymas, kad priežastis yra ir ji didelė, nors mums gal atrodo ir kitaip. Išgąstis, frustracija, nuovargis, nepasitikėjimas savo jėgomis, nesaugumas jei kažkas vyksta pirmą kartą, vienišumas tokių patyrimų situacijoje - visa tai gerokai didesnės priežastys verkti, kurios gali tiesiog pasislėpti už bet kokių menkų fizinių nutikimų, kaip atsisegęs batas, užkliuvimas, atsitrenkimas kur nors ir pan. Būkime dėmesingi, nepražiopsokime tų priežasčių, nes jas atlaikyti, priimti ir paguosti - mūsų darbas.
Beatričė
Komentar