Giedrė Slavickė

Sveiki, esu Giedrė, Geštalto krypties psichoterapeutė ir mama. Noriu pakviesti jus, mamos, pasikalbėti apie mus pačias. Juk vos pradėjus įsčiose augti naujai gyvybei pasaulis ima suktis nebe apie mus, o apie naują centrą. Ir jei nėštumo metu tarsi „turime teisę“ labiau rūpintis savimi, tai po gimdymo mama tarsi išnyksta visai.

Prioritetų sąraše mamos poreikiai nustumiami į patį galą ir dienos pabaigoje dažnai lieka apskritai nepatenkinti. Todėl aš noriu paklausti: o kaip jautiesi Tu? Ką išgyveni, kaip visa tai ištveri, ko labiausiai trūksta? Ir dar daugybės dalykų. Noriu palaikyti. Noriu pasakyti, kad šeimoje visų poreikiai yra svarbūs. Tavo – lygiai tiek pat, kiek ir vaikelio ar vyro. Kartais mes pačios su entuziazmu ir iš didžiulės meilės prioritetus sudedame kitiems ir apleidžiame save. O tada iš vidaus ima kilti liūdesys, pyktis, savęs gailėjimas, kaltė ir kaltinimai, vienišumas, kartais – depresija ar net nebe noras gyventi.

Visi šie dalykai yra ženklai, rodantys, kad laikas atsigręžti ir į save, savo poreikius. Susimastyti, kodėl aš taip lengvai rūpinuosi kitais, o taip sunkiai – savimi. Būna, kad priežastys glūdi mūsų pačių patirtyse, tame, kaip mes išmokome prisitaikyti prie ne visada gerų aplinkybių.

Terapija yra vieta, kur galima peržiūrėti šiuos modelius, atrinkti ir išmesti tai, kas sena ir nebereikalinga, išmėginti naujus būdus, kad toliau gyventume mokėdamos pasirūpinti savo savijauta.